- priekaras
- príekaras sm. (1), prýkaras (ž.) (1)
1. NdŽ žr. priekabas 2.
2. scom. Gmž menk. įkyrus, neatsitraukiantis žmogus.
◊ príekaro (prýkaro) grãšis apie įkyrų žmogų, kurio negalima atsikratyti: Būk tu man toks prýkaro grãšis! Trg. Eik tu, prýkaro grãši, ko tu braunys pri svetimos pačios! Skdv. kaĩp príekaro (prýkaro) grãšis (ką daro) įkyriai: Prisipainiojo kaĩp prýkaro grãšis Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.